Bendravimas tarpusavyje

Biblijos tekstas prieš

(Apd 2, 1-11)

1 Sekminių dieną visi buvo susirinkę. 2 Staiga iš dangaus pasigirdo riksmas, panašus į galingos audros šėlsmą, ir pripildė namus, kuriuose jie buvo susirinkę. 3 Paskui pasirodė kažkas, kas atrodė panašu į liepsnas, kurios skyrėsi, į ugnies liežuvius, kurie nusileido ant kiekvieno iš jų. 4 Visi susirinkusieji prisipildė Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, nes Šventoji Dvasia suteikė jiems žodį. 5 Tuo metu Jeruzalėje gyveno dievobaimingi žydai iš įvairių šalių. 6 Išgirdę riksmą, jie bėgo. Išsigandę kiekvienas iš jų išgirdo susirinkusiuosius kalbant savo gimtąja kalba. 7 Iš nuostabos jie sušuko: "Kaip tai gali būti? Visi šitie žmonės yra iš Galilėjos, 8 o mes girdime juos kalbant kalbomis tų kraštų, kuriuose gimėme! 9 Štai mes - partai, medai, elamitai, žmonės iš Mesopotamijos, Judėjos, Kapadokijos, Ponto, Azijos provincijos, 10 Frygijos, Pamfilijos, Egipto ir Libijos sričių iš Kirėnės srities, svečiai iš Romos, žydai ir atsivertusieji į judaizmą, 11 kretiečiai ir arabai - ir visi girdime šituos žmones kalbant mūsų kalbomis apie Dievo darbus".

Įvadas

Taip, šiandien yra Sekminės, ir šiandien norėčiau pažvelgti į tokį Sekminių aspektą, apie kurį paprastai nepagalvojame.

Sekminės taip pat susijusios su kalbomis, su daugeliu kalbų.

Šis kalbėjimas kalbomis tikrai buvo ženklas susirinkusiems žydams, atvykusiems iš visur ir gyvenantiems Jeruzalėje, ženklas, kad čia vyksta kažkas ypatingo.

Tačiau nemanau, kad tai tik antgamtinis stebuklas, kad būtų aišku, jog čia veikia Dievas. Jis neabejotinai turi ir gilesnę prasmę.

Dievas gali kalbėti su bet kuriuo žmogumi bet kokia kalba, ir Šventosios Dvasios dėka mokiniai supranta vieni kitus, nors kalba skirtingomis kalbomis.

Būtent taip interpretuočiau šį ženklą.

Tada Petras sako pamokslą apie Sekmines visiems suprantama kalba, galbūt hebrajiškai ar aramėjiškai.

Tačiau pasilikime prie šių daugelio kalbų, prie šio ženklo.

Kalbos painiava

Šios daugybė kalbų man priminė kitą istoriją iš Biblijos, kurią dabar norėčiau perskaityti (Pr 11, 1-9):

1 Tuo metu visi žmonės visame pasaulyje kalbėjo ta pačia kalba. 2 Žmonės, nuėję į rytus, rado Babelio lygumą. Ten jie įsikūrė 3 ir kalbėjosi tarpusavyje: "Formuokime plytas ir jas deginkime! Plytas jie naudojo kaip sienų akmenis, o asfaltą - kaip skiedinį. 4 "Aukštyn, - sakė jie, - pastatykime miestą su bokštu, siekiančiu dangų, - mūsų didybės paminklą! Jis neleis mums išsibarstyti po visą pasaulį". 5 Bet Viešpats nužengė iš dangaus pažvelgti į jų statomą miestą ir bokštą. 6 "Pažiūrėkite, ką jie pradėjo statyti! Kadangi jie kalba ta pačia kalba ir yra viena tauta, nieko, ko jie imsis, jiems nebus neįmanoma! 7 Nueikime žemyn ir duokime jiems skirtingas kalbas. Tada jie negalės susikalbėti". 8 Taip Viešpats išsklaidė žmones po visą žemę, ir jie negalėjo baigti statyti miesto. 9 Todėl tas miestas buvo pavadintas Babeliu, nes ten Viešpats supainiojo žmonių kalbą ir taip išsklaidė juos po visą žemę.

Čia neigiamai apibūdinama tai, kad visi žmonės kalba ta pačia kalba, nes tai tarsi žadina didybės maniją: "Bokštas į dangų, kaip jų didybės ženklas".

Juokinga, kad Viešpats nužengė iš dangaus pažiūrėti, ką žmonės stato.

Įdomus ir po jo einantis sakinys: "Kadangi jie kalba ta pačia kalba ir yra viena tauta, niekas, ko jie imsis, jiems nebus neįmanoma!"

Nelabai žinau, kaip suprasti šį sakinį. Pirmiausia į galvą atėjo Berlyno oro uostas, kur žodis "neįmanoma" įgauna kiek kitokią prasmę. Nors tuo tarpu jis iš tikrųjų veikia.

Manau, kad dėl to meto kalbos painiavos Dievas norėjo sustabdyti žmonių didybės maniją.

Iš esmės prasminga suprasti vieniems kitus. Mokslo srityje žmonės visame pasaulyje kalbėdavo lotyniškai, bet dabar moksliniuose tyrimuose lingua franca yra anglų kalba.

Per Sekminių stebuklą kelią į bendrą kalbą parodo Dievo Dvasia.

Kas yra teisinga...

Ir čia jis peržengia bendrinių žodžių ribas. Juk šiandien patiriame, kad nors savo šalyje kalbame ta pačia kalba, remdamiesi pačiais žodžiais, vis dėlto nebesuprantame vieni kitų. Terminas "filtro burbulas" vis dar labai tinkamas.

Atrodo, kad mūsų visuomenė yra susiskaldžiusi į grupes, kurios nebenori kalbėtis tarpusavyje, nes mano, kad kitų nuomonė yra nesąmonė.

Neatmetu ir savęs. Nepaisant viso objektyvumo, kurį stengiesi išlaikyti, turi vertinti situacijas ir kažkaip nuspręsti, kaip ką nors matai.

Tai man tapo aišku per dabartinį Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

Ne taip lengva suprasti, kaip tai vėl prasidėjo.

Tikriausiai tai prasidėjo nuo to, kad kai kurias palestiniečių šeimas Rytų Jeruzalėje ketinama nusavinti, nes šie namai ar nuosavybė anksčiau priklausė žydams. Iš tikrųjų šis sprendimas taikomas tik žydų gyventojams, o ne perkeltiems palestiniečiams. Tačiau teismas dėl kilusios įtampos atidėjo sprendimo priėmimą. Šiaip ar taip, šis klausimas taip pat nėra toks paprastas. Daugelis palestiniečių buvo ne visai iškeldinti, o parduoti už didelius pinigus, tačiau jiems neleidžiama prisipažinti, nes už tai palestiniečių teritorijose gresia mirties bausmė. Kitais atvejais namai buvo pastatyti juodai, o gyventojai negalėjo įrodyti nuosavybės teisių, tačiau ankstesnių žydų savininkų palikuonys galėjo parodyti įrašus žemės registre. Skaičiau įvairius šaltinius, ir yra daug įvairių atvejų, ir tikrai yra atvejų, kuriuos vertinčiau kaip neteisingus.

Tačiau pradėti karą su daugiau kaip 3 000 raketų prieš Izraelį, iš kurių, Izraelio kariuomenės duomenimis, 450 nukrito į pačią Gazą, negali būti teisinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad "Hamas" kariniai įrenginiai slepiasi civiliniuose pastatuose, pavyzdžiui, mokyklose.

Be to, "Hamas" savo įstatuose yra užsibrėžusi tikslą sunaikinti Izraelį. Aš su jais visai nesikalbėčiau. Apie tai net nekalbama per vadinamąsias taikos demonstracijas čia, šalyje. Visada kalbama tik prieš Izraelį.

Kažkodėl taip pat praleidau daugybę demonstracijų prieš Kuveitą 1991 m. Kai kurie žmonės galbūt prisimena, kad vyko pirmasis Persijos įlankos karas, po kurio iš Kuveito buvo ištremta 450 000 palestiniečių ir dauguma jų buvo išvaryti iš šalies. Apie tai galite paskaityti Vikipedijoje. Bet aš neprisimenu jokių demonstracijų. Juk niekas nerėkė "Kuveitą į dujas", ar ne? Taip pat nebuvo kalbama apie Izraelį ir žydus.

Matote, kad galiu įsižeisti.

Tikriausiai kiekvienas iš jūsų turi temų, kurios jus ypač jaudina, kuriose esate įsitikinę, kad esate teisūs, ir galbūt net pykstate dėl kitų teiginių.

Kiekvienas turi šaltinių, kuriais naudojasi, žiniasklaidą, laikraščius ir t. t., tačiau taip pat negalima paneigti pavojaus skaityti tik tuos šaltinius, kurie patvirtina jo paties nuomonę.

Nieko nepasieksite, jei taikysite tokias strategijas kaip "tai nesvarbu" arba "tiesa yra abiejose pusėse". Žmonėms tai svarbu, ir kai kurie dėl to išeina į gatves.

Žinoma, ne visada ir ne kiekvienoje situacijoje tinka tokie ginčai, bet vengti konfliktų ir nesiginčyti dėl klausimų objektyviai, galbūt sunkiai, bet sąžiningai, tai irgi negali būti teisinga, be to, man tai kelia pasišlykštėjimą.

Kita vertus, kai kurie žmonės taip greitai susinervina, kad net nesinori su jais kalbėtis.

Aš taip pat galiu nusivilti "Izraelio" tema, nes manau, kad dauguma reportažų apie jį iš dalies yra tikrai nesąžiningi, ir manau, kad teisingai jį vertinu.

Tačiau neapgaudinėkime savęs. Būdami krikščionys, galime būti tikri tik dėl kelių dalykų:

Jėzus Kristus mirė už mus ir prisikėlė.
Biblija yra tiesa.

Visuose kituose dalykuose turėtume būti labai kuklūs ir atsargūs. Kitaip gali būti, kad mūsų žinios, kuriomis esame tokie tikri, tėra mūsų didybės manijos bokštas, į kurį Dievas žvelgia su gailesčiu.

Vienas kito supratimas

Tikriausiai mes čia daugiausia sutinkame dėl mano Gazos konflikto vertinimo, bet galbūt vienas ar du iš mūsų, sėdintys prie ekrano, turi tokį kaklaraištį, bet, tikiuosi, dar neišjungė.

Grįžkime prie Biblijos teksto iš pradžių. 6 eilutėje sakoma:

Susigraudinę jie išgirdo susirinkusiuosius kalbant savo kalba.

11 eilutėje sakoma:

ir mes visi girdime šiuos žmones kalbant apie Dievo darbus savo kalbomis.

Manau, kad šis įvykis gali būti laikomas pavyzdžiu mums šiandien. Galiausiai šis stebuklas nebūtų buvęs būtinas norint suprasti tolesnį Petro pamokslą, nes visi mokėjo hebrajų kalbą.

Tačiau šis stebuklas parodė, kad Dievas supranta jų kilmės kalbą, jų kilmę. Manau, kad tai taip pat yra Sekminių žinia mums šiandien. Tai nereiškia, kad visi mokame bendrą kalbą per se, visi mokame vokiečių kalbą. Tačiau turime išmokti suprasti, iš kur žmonės yra kilę su savo mąstymu, kodėl kas nors yra toks, koks yra.

Jėzus nori, kad visi žmonės pažintų tiesą. Po šio Sekminių stebuklo Petras kalbėjosi su visais susirinkusiaisiais ir pasakojo jiems apie Evangeliją. Tačiau prieš tai jie savo kalbomis buvo girdėję apie didžius Dievo darbus.

Tačiau norint tai padaryti, pirmiausia reikia žinoti, kokia yra jų kalba, kilmė ir mąstymas?

Kodėl, pavyzdžiui, žmonės žygiuoja per šonines demonstracijas, kodėl vieni žygiuoja per kitas demonstracijas? Kas ką nors skatina?

Tai nėra objektyvių faktų išdavystė, su visu nuolankumu vertinant savo žinias. Vis dėlto reikia kažkaip priimti žmones, gerbti juos, neišduodant savo intelektinio vientisumo.

Prisimenu vieno protestantų svečio paskaitą regioninės asociacijos konferencijoje. Jis pasakojo apie problemas su neonaciais Rūro srityje ir apie tai, kad viena protestantų parapija aiškiai uždraudė neonaciams atvykti į viešą bažnyčios šventę.

Klausytojai buvo kritikuojami, nes Jėzus atėjo dėl visų žmonių. Jėzus taip pat atsidavė muitininkams, kurie buvo korumpuoti pareigūnai, žmonės, pasinaudoję savo padėtimi, kad praturtėtų savo artimųjų, iš kurių kai kurie buvo vargšai, sąskaita. Jie buvo, liaudiškai tariant, kiaulės. Ir vis dėlto Jėzus dalyvavo jų vakarėlyje ir laimėjo žmones, kurie vėliau pakeitė savo gyvenimą. Kiek muitininkų iš tiesų pakeitė savo gyvenimą, mes nežinome. Galbūt buvo ir užsispyrusių muitininkų, kurie įtikinėjo save: jei Jėzus yra čia, vadinasi, mano gyvenimas nėra toks jau blogas. Aplinkiniai taip pat šmeižė Jėzų už tai, kad jis buvo muitininkų ir nusidėjėlių draugas.

Įsivaizduokite, kad turite kaimyną neonacistą, kuris pakviečia jus į svečius. Žinoma, tai būtų kieta duona, bet Jėzus tikriausiai tai padarytų ir susitaikytų su įžeidimu: "Jis valgo su naciais, vadinasi, jis irgi nacis.

Kiekvienas normaliai išsilavinęs žmogus tikriausiai supras, kad nacių ideologija yra klaidinga. Mane visada stebina, kad žmonės reikalauja nuo jos atsiriboti. Tai savaime suprantama. Ir pokalbiuose, kuriuose jūs iškeliate šią temą, taip pat turėtumėte tai išreikšti, tai irgi savaime suprantama.

Nepaisant to, Jėzus, žinoma, myli ir tokius politiškai labai pasiklydusius žmones, ir, norėdamas juos pasiekti, turi bent kažkaip suprasti, iš kur kyla jų mąstymas.

Žinoma, tai buvo kraštutinis pavyzdys, bet apskritai kiekvienam žmogui galioja, kad atvirumas Evangelijai yra didesnis, jei parodai žmogui, kad supranti, iš kur jis ateina su savo mąstymu ir jausmais, jei kalbi apie didžius Dievo darbus taip, kad jis juos suprastų iš savo aplinkos.

Mes puikiai žinome, kad Jėzus Kristus myli visus, mirė už visus ir nori laimėti visus.

Santrauka

Apibendrinu.

Sekminių stebuklas susijęs su daugeliu kalbų. Žmonės savo kalbomis išgirsta apie didžius Dievo darbus.
Trumpai aptarėme Babelio kalbų sumaištį, kilusią dėl žmogaus didybės iliuzijų.
Šiais laikais vis dar kalbame ta pačia kalba, bet jau nebesuprantame vieni kitų, nes kiekvienas gyvena savo filtro burbule.
Kartą paaiškinau savo nuomonę apie dabartinį Izraelio ir palestiniečių konfliktą ir pateikiau tai kaip pavyzdį, kaip sunku turėti skirtingas nuomones. Vienintelis dalykas, kurį mes, krikščionys, tiksliai žinome:

Jėzus Kristus mirė už mus ir prisikėlė.
Biblija yra tiesa.

Turime suprasti žmonių kilmę, kad galėtume kalbėti apie didžius Dievo darbus jų kalbomis ir minčių kilme.
Mes puikiai žinome, kad Jėzus Kristus myli visus, mirė už visus ir nori laimėti visus.