Atviros durys

Būti tik ten, kur tai pažįstama? Ar Kalėdos gali paskatinti mus atverti duris?

Bažnyčios pamaldos, , , Kalėdų mugė Leichlingene, daugiau...

automatiškai išversta

Įvadas

(nuoroda į eskizą) Užsienietis, kuris skundžiasi, kad per mažai atvirų durų...

Nežinau, ar yra ateivių, nemanau, kad tai mažai tikėtina, bet nežinau.

Kartą mačiau Saturno zondo "Cassini" padarytą Žemės nuotrauką iš Saturno. Žemė buvo tik mažytis taškelis, blankesnis už daugelį aplinkinių žvaigždžių, dulkelė kosmose.

Galite pradėti filosofuoti. Kodėl čia tiek daug smulkmeniškumo, kodėl nematome bendro vaizdo, kodėl nesusirenkame visi kartu ir nesprendžiame problemų kartu?

Man irgi kartais kyla tokių minčių, bet kažkodėl žmonija nėra "mes", bent jau nesielgiame kaip "mes". Atrodo, kad tendencija krypsta į kitą pusę - kiekvienas dar labiau izoliuojasi savo burbule su bendraminčiais. Bent jau man taip atrodo.

Kartkartėmis įvyksta toks visuotinis prabudimas, kai staiga daugelis žmonių susivienija ir padeda vieni kitiems. Tai galėjome patirti čia, Leichlingene, po tragiško potvynio, ši abipusė parama ir pagalba buvo fantastiška.

Tačiau kalbant apie kitas temas, pavyzdžiui, klimato kaitą, tai kažkodėl neveikia.

Socialinėje žiniasklaidoje žmonės vieni kitus vadina vardais, nes visi kiti yra kvaili. Dabar šiek tiek perdedu, bet net Leichlingeno "Facebook" grupėje - esu vyresnio amžiaus, "Facebook" - kurią seku, tonas kartais būna gana šiurkštus, ypač kai kalbama tokiomis aktualiomis temomis kaip klimato kaita, migracija, koronavirusas, karas Ukrainoje ir pan.

Kartais, o kartais dažnai, aš taip pat užmetu akį į teiginius ir pagalvoju: ne, man dabar to nereikia.

Dažnai nenoriu sakyti, ką galvoju tokiomis įdomiomis temomis. Tai irgi nėra labai svarbu. Nėra jokios partijos, jokios vyriausybės, kuri perimtų mano mintis ir pasakytų: ohoho, mes padarysime taip, kaip tu manai esant teisinga. Tai tikriausiai irgi nebūtų gerai.

Galėčiau prisijungti prie didžiulės forumo komentatorių ir tviterio vartotojų minios ir kartais ką nors parašyti forume, bet nusprendžiau rašyti tik tai, ką galėčiau pasakyti akis į akį. Vis dar mokausi, bet man sekasi geriau.

Užrakintos durys

Grįžkime prie atvirų durų. Ar nebūtų geriau, jei "mes" egzistuotų ir tada, kai miestas nebuvo po vandeniu?

Kalėdų istorijoje, kaip ji aprašyta Biblijoje, jau buvo sunku su "mes" (Lk 2, 1-7; HFA, sutrump.):

Tuo metu imperatorius Augustas įsakė visus Romos imperijos gyventojus surašyti į mokesčių mokėtojų sąrašus. 2 Tokio surašymo dar niekada nebuvo. 3 Kiekvienas turėjo vykti į savo gimtąjį miestą ir ten būti surašytas. 4 Taigi Juozapas keliavo iš Nazareto Galilėjoje į Betliejų Judėjoje, karaliaus Dovydo gimtinę. Mat jis buvo Dovydo palikuonis ir kilęs iš Betliejaus. 5 Juozapas turėjo ten užsiregistruoti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri laukėsi kūdikio. 6 Betliejuje Marijai išmušė gimdymo valanda. 7 Ji pagimdė savo pirmąjį vaiką, sūnų. Ji suvyniojo jį į vystyklus ir paguldė į ėdžias tvarte, nes užeigoje nebuvo vietos.

Jiems teko leistis į kelionę, į kurią jie nenorėjo leistis, nes kas gi norėtų leistis į tokią kelionę, būdamas sunkiai nėščias dėl surašymo? Tačiau jie neturėjo kito pasirinkimo, o kai atvyko, jiems nebuvo vietos, nebuvo laisvų durų.

Galbūt miestas buvo toks pilnas, kad visi kambariai jau buvo užimti panašių nepasiturinčių žmonių, tačiau įtariu, kad vietinių gyventojų požiūriu šie svetimšaliai, kurie dėl šių nepopuliarių romėnų mokesčių sąrašų keliavo iš visų kraštų, vis tiek nebuvo laukiami.

Nebuvo jokio "mes", žmonės mieliau laikėsi savyje ir tikėjosi, kad tie nepažįstamieji greitai vėl išnyks.

Jie ir taip turėjo daug bendro, nes romėnų okupantai beveik niekam nepatiko. Tačiau tada, kaip ir dabar, mes mieliau liekame savo pažįstamame rate, savo pažįstamame burbule.

Atviros durys

Biblijos laikų Bažnyčioje tai taip pat kartais buvo problema.

Biblijoje yra ištrauka, kurioje pirmiausia kalbama apie teisingą žmonių, gyvenančių su Jėzumi Kristumi, elgesį.

Tai - gyvybės atmetimas kitų sąskaita, nesuvaldomas elgesys, godumas, nekontroliuojami pykčio protrūkiai, melas vienas kitam ir t. t. Ir įmanoma pradėti eiti tokiu pokyčių keliu.

Ši dalis pirmiausia veda į sakinį (Kol 3, 10; NT):

Jūs tapote naujais žmonėmis, kurie nuolat atsinaujina. Taip jūs vis labiau atitinkate Kūrėjo jau jumyse matomą atvaizdą.

Tai procesas, kuris nevyksta savaime, bet ateina iš Dievo, ir aš asmeniškai suprantu, kad man dar reikia nueiti ilgą kelią.

Tada vėl atsiveria durys (ištrauka iš Laiško kolosiečiams 3,11; HFA):

Tada nesvarbu, ar žmogus yra graikas, ar žydas, apipjaustytas, ar neapipjaustytas, ar kilęs iš kitos kultūros, ar iš klajoklių tautos, ... Vienintelis svarbus dalykas yra Kristus, kuris gyvena kiekviename žmoguje.

Atrodo, kad žmonės daugiausia gyveno savo kultūrinėje aplinkoje ir turėjo abejonių bei išankstinių nuostatų dėl kitų, kaip ir šiandien daugelis žmonių daugiausia gyvena savo pačių burbule.

Bažnyčiai tuo metu buvo svarbu, kad žmonės paliktų savo siauras pažiūras ir atsivertų kitiems žmonėms, su kuriais kitu atveju neturėtų daug bendrauti. Nesvarbu, iš kur esi kilęs, kokia tavo kilmė.

Galbūt mums taip pat reikia pasikeisti asmeniškai, panašiai kaip buvo aprašyta anksčiau, kad taptume atviri kitiems žmonėms. Žinoma, pažįstamas visada yra patogesnis, ir natūralu, kad komforto zonoje yra patogiau nei už jos ribų.

Jėzaus atviros durys

Aš asmeniškai negaliu to padaryti pats. Todėl keliauju su Jėzumi Kristumi. Jis visada turi atviras duris, ir pats Jėzus tai taip įvardija vienoje Biblijos eilutėje (Mt 11, 28.29; NT):

28 Ateikite pas mane visi, kurie esate prislėgti ir prislėgti naštų. Pas mane rasite poilsį. 29 Pasiduokite man ir mokykitės iš manęs. Nes aš esu malonus ir pasirengęs tarnauti visa širdimi. Tada į jūsų gyvenimus ateis ramybė.

Šioje eilutėje kalbama ne apie bažnyčią, bet apie asmeninį Jėzaus Kristaus ryšį su žmogumi. Tai gali būti teigiamų pokyčių pradžia.

Būdamas vaikas, Jis buvo išstumtas lauk į tvartą, bet kaip Prisikėlęs Jis kviečia kiekvieną iš mūsų į vidų. Norėčiau, kad tai prisimintumėte, kai per Kalėdas girdėsite apie Jėzų Kristų.

Santrauka

Leiskite apibendrinti: