Kas būtų, jei?

Kas būtų, jei Viešpats nebūtų buvęs už mus... (Ps 124)

Pamaldos, , , Evangelikų laisvoji bažnyčia Leichlingene, daugiau...

automatiškai išversta

Įvadas: Kas būtų, jei?

Ruošdamasis šiam pamokslui susidūriau su šiuo klausimu.

Kas būtų, jei?

Galvojant apie tai, pirmiausia į galvą atėjo epizodas iš serialo "Futurama", kuriame buvo išrasta mašina "kas būtų, jeigu būtų". Futurama yra kiek keistas animacinis mokslinės fantastikos serialas iš devintojo dešimtmečio, kurį mėgdavau žiūrėti. Viena vertus, buvo visiškai absurdiškų pavyzdžių, pavyzdžiui, kas būtų, jei vaizdo žaidimų pasaulis užpultų Žemę.

Tačiau vienas pavyzdys buvo įdomus. Reikia suprasti, kad viena iš pagrindinių šio animacinio serialo veikėjų yra moteris, vardu Lilė, kuri yra labai valdinga, bet turi plačių kovos menų įgūdžių. Dabar klausimas "kas būtų, jeigu būtų" buvo toks: kas, jeigu ši moteris būtų ne tokia kontroliuojama, o veikiau impulsyvi ir nevaldoma. Per šį kiek juodo humoro kupiną epizodą ji spontaniškai tapo žudike, kai pirmą kartą buvo išjuokta, o paskui ėmė ir nuslėpė žmogžudystes.

Tokie keistoki ar nelabai keistoki minčių eksperimentai - dabar vėl noriu palikti Futurama visatą - gali būti gana įdomūs ar juokingi, tačiau klausimas "O kas, jeigu?" kai kuriuos žmones gali sujaudinti ir asmeniškai. Kas būtų buvę kitaip jūsų gyvenime, jei tam tikru metu būtumėte pasukę kitu keliu? Kartais klausimas "kas būtų, jeigu būtų" virsta klausimu "o, jeigu būčiau" ar net "o, jeigu būčiau"!

"Jei tik būčiau turėjęs" randama ir Biblijoje, pavyzdžiui, Patarlių knygos 5, 12.13, o vertime "Viltis visiems" jis taip pat suformuluotas panašiai (HFA):

12 "Jei tik būčiau rimtai atsižvelgęs į perspėjimus! Kodėl priešinausi kiekvienam pamokymui? 13 Kodėl nekreipiau dėmesio į savo mokytojus ir jų neklausiau? 14 Visų akivaizdoje vos nenugrimzdau į nelaimę!"

Atrodo, kad ir vėl viskas klostėsi gerai. Vis dėlto gyvenimas gali būti gana slegiantis, kai "O, jei tik būčiau turėjęs" arba "O, jei tik būčiau turėjęs" užima didžiąją dalį tavo paties atminties kultūros. Baisu, kai gedi tik dėl praleistų galimybių.

Todėl norėčiau žengti žingsnį atgal į "kas būtų, jeigu būtų". Biblijoje rastas pavyzdys galbūt padės man nukreipti žvilgsnį iš naujo.

Skaitau 124 psalmę; NL

1 Giesmė, skirta piligrimystei į Jeruzalę. Dovydo psalmė.

Jei VIEŠPATS nebūtų buvęs mums palankus, - tegul sako Izraelis, - 2 jei VIEŠPATS nebūtų buvęs mums palankus, kai tautos sukilo prieš mus, 3 jos būtų mus gyvus prarijusios, tokia didelė buvo jų neapykanta mums. 4 Vanduo būtų mus užliejęs, šėlstanti srovė būtų mus nušlavusi. 5 Siautėjantys potvyniai būtų mus užklupę. 6 Garbė VIEŠPAČIUI, kuris neleido jiems dantukais mūsų sudraskyti! 7 Mes išsigelbėjome kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas suplėšytas, ir mes laisvi! 8 Mums padeda Viešpats, kuris sukūrė dangų ir žemę.

Kas būtų buvę, jei Dievas nebūtų buvęs šalia mūsų?

Ar kada nors savęs to klausėte? Kas būtų su jumis, jei nebūtumėte pažinę Dievo? Galbūt vieną kartą būtumėte pamatę bažnyčią, bet niekas jūsų nebūtų patraukęs, nes Dievas jūsų netraukė.

Galbūt būtumėte atsidavę kur nors kitur, kitaip užpildę savo laiką.

Ar būtumėte kitoks žmogus? Galbūt be Dievo būtumėte tapęs net ištižėliu?

Yra nemažai žmonių, kurie liudija, kad jų gyvenimas būtų nuėjęs šuniui ant uodegos, jei jie nebūtų pažinę Dievo. Be Dievo pagalbos gyvenimas gali labai lengvai pakrypti į blogąją pusę.

Įdomu, kad šioje psalmėje Izraelis prašomas užduoti sau šį klausimą.

"Jei Viešpats nebūtų buvęs už mus - taip sakys Izraelis", - supraskime, kokia dovana yra pažinti Dievą.

Tai tikrumas, kad Jėzus yra su mumis, kad galime atnešti Jam savo rūpesčius, bet taip pat padėką ir džiaugsmą. Mes turime savo gyvenimo tikslą, nes žinome, kad tai, kas esame ir ką darome, turi amžinąją vertę. Mes turime amžinąjį gyvenimą.

Ir mūsų bažnyčia taip pat yra dovana, kurios neturėtume be Dievo. Ar savo bažnyčią suvokiame kaip dovaną, kaip savo bažnyčią, ar verčiau susitelkiame į tai, kiek bažnyčia mums duoda naudos, ar ne1 Galbūt ne visada pavyksta nuo to išsilaisvinti. Tačiau manau, kad svarbu iš esmės būti dėkingiems už bažnyčią.

Grįžkime prie psalmės.

Prieš mus!

Dovydui, psalmininkui, šioje psalmėje pabrėžiama Dievo pagalba prieš priešiškus žmones.

Gyvenime Dovydui dažnai tekdavo bėgti nuo žmonių, kurie norėjo jam pakenkti. Kai buvo jaunas, jam teko bėgti nuo Sauliaus, o vėliau, jau būdamas vyresnis, turėjo bėgti net nuo savo paties sūnaus Abšalomo. Jam taip pat teko išgyventi keletą mūšių ir karų.

Iš psalmės neaišku, apie kokią konkrečią situaciją jis kalba. Tačiau jis yra tikras, kad be Dievo pagalbos jis būtų buvęs

Studijuodami Bibliją žinome, kad Senojo Testamento pasakojimai mums šiandien gali pasitarnauti kaip įvaizdžiai.

Šiandien mes retai kovojame su žmonėmis, bet turime kitų priešininkų, kaip sakoma Efeziečiams 6, 12; NL:

Juk mes kovojame ne su žmonėmis iš kūno ir kraujo, bet su neregimojo pasaulio piktosiomis jėgomis ir valdžia, su tamsybių galybėmis, kurios valdo šį pasaulį, ir su piktosiomis dvasiomis dangaus sferose.

Tai skamba šiek tiek kaip fantazija, tačiau kalbama apie visai ką kita, kaip suprasite skaitydami toliau (Ef 6, 13-18; NL):

13 Pasinaudokite visa Dievo ginkluote. Tada, atėjus laikui, galėsite pasipriešinti piktajam ir, laimėję kovą, vis dar stovėti tiesiai. 14 Pasirūpinkite, kad tvirtai stovėtumėte, apsijuosę tiesos diržu ir Dievo teisumo šarvais. 15 Tegul jūsų kojos stoja už gerąją naujieną, skelbiančią taiką su Dievu. 16 Naudokite tikėjimą kaip skydą, kad atremtumėte ugnines šėtono strėles. 17 Užsidėkite išgelbėjimo šalmą ir pasiimkite Dievo žodį, savo kalaviją, kurį jums duoda Dvasia. 18 Visada ir kiekvienoje situacijoje melskitės Šventosios Dvasios galia. Būkite budrūs ir taip pat nuolat melskitės už visus, kurie priklauso Kristui.

Žinoma, nesunkiai galėtumėte sakyti savo pamokslą apie šį tekstą, tačiau šiandien norėčiau trumpai į jį pažvelgti:

Tiek apie krikščioniškus šarvus; tačiau taip pat matome, kad be Dievo, be Jėzaus Kristaus nėra krikščioniškų šarvų.

Susiekime su 124 psalme.

Šis ryšys su psalme rodo, kad be Dievo nėra krikščioniškų šarvų ir kad mes jau pralaimėjome.

Dievas su mumis

Žinoma, ir su Dievu negyvename vien tik pergalingo gyvenimo, nors ir gyvename nugalėtojo pusėje. Žinoma, kiekvienas krikščionis kartkartėmis pralaimės, kris ir nusidės. Tačiau jie gali vėl atsikelti, ateiti pas Jėzų ir patirti atgailą bei pagalbą.

124 psalmė tęsiasi taip (6-7 eil.):

6 Garbė Viešpačiui, kuris neleido jiems dantukais mūsų sudraskyti! 7 Mes išsigelbėjome kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas buvo suplėšytas, ir mes esame laisvi!

7 eilutėje pateikiamas įdomus vaizdinys. Paukštis pakliuvo į tinklą, lygiai taip pat, kaip ir mes kartais nepavyksta, kartais nusidedame, suklystame, sužeidžiame kitus žmones, tačiau nebūtinai turi būti taip, kad mus prarytų mūsų klaidos.

Tinklas plyšta, ir mes vėl galime atsistoti, išpažinti savo kaltę prieš Dievą, taip pat ir prieš žmones, pakeisti savo elgesį ir vėl išlipti. Galime vėl tapti laisvi.

Paskutinėje eilutėje tai taip gražiai išreiškiama (8 eil.; NL):

Mūsų pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę.

Kituose vertimuose čia rašoma (pvz., ELB):

Mūsų pagalba yra vardan Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę.

Tai skamba šiek tiek geriau. Kad ir kas nutiktų, mūsų pagalba tvirtai remiasi Dievu.

Grįžkime į pradžią: Kas būtų, jei...

Šis psalmės pradžioje pateiktas kvietimas, kad Izraelis įsivaizduotų, kas nutiktų, jei Viešpats jiems nepadėtų, savaime suprantama, turi ir dėkingumo už tai, kad pagalba ateina iš Viešpaties, sukūrusio dangų ir žemę, prasmę.

Dėkingumas yra vienas iš tokių dalykų. Jį lengviau išreikšti žvelgiant į praeitį. Kai jau viskas už nugaros ir matote, kas galėjo nutikti ne taip, galite giliai įkvėpti ir būti dėkingi.

Tačiau kai esate pačiame įkarštyje, kai į jus skrenda ugninės strėlės, kai problemos atrodo milžiniškos, kai bijote, tada labai sunku būti dėkingam.

Tačiau man atrodo, kad tai yra antroji šios psalmės žinia.

Kai atrodo, kad jus užgriuvo problemos, šioje psalmėje sakoma, kad ateis laikas, kai galėsite atsigręžti atgal ir pamatyti, kad Dievas buvo šalia ir jus pernešė.

Galbūt žinote posakį, kurį žmonės sako keistose situacijose: "Vėliau iš to pasijuoksime".

Tikriausiai nesijuoksite, kai problemos išeis iš rankų, bet galbūt galite šį posakį paversti savu šiek tiek kitaip: "Vėliau pamatysime, kad, nepaisant visko, Dievas buvo šalia".

Žinoma, tai visada lengva pasakyti tiems, kurių tai neliečia. Patarlių 14, 10; HFA gana taikliai tai pasako:

Kiekvienas žmogus giliausiame liūdesyje ir didžiausiame džiaugsme yra visiškai vienas!

Vis dėlto:

Jis sukūrė dangų ir žemę.

Tokia yra 124 psalmės žinia, ir tikiuosi, kad ji liks su mumis kitą savaitę.

Apibendrinimas