Vertybės

Įvadas

Pastaruoju metu daug mąstau apie "vertybes".

Pastaruoju metu ši tema dažnai sutinkama verslo ir įmonių pasaulyje, dažnai kartu su vizija ir strategija. Kai kurios įmonės net pačios sau priskiria misiją.

Mane tokie pareiškimai visada šiek tiek suerzina.

Prieš 50 metų ir anksčiau daugumos įmonių vertybes, viziją ir strategiją buvo galima apibendrinti žodžiu "pelnas".

Ir galiausiai tai yra pagrindinis įmonės tikslas. Jei įmonė neuždirba pelno, ilgainiui ji bankrutuos ir visos kitos gražios vertybės, vizijos ir strategijos bus nebesvarbios.

Kartą ieškojau vertybių įvairių didelių įmonių tinklalapiuose. Pavyzdžiui, kompanijoje "Thyssen-Krupp" buvo toks sakinys: "Mes remiamės tvirtomis vertybėmis: patikimumu ir sąžiningumu, patikimumu ir sąžiningumu".

Susidaro įspūdis, kad visi taip sako, ir tai lengva pasakyti.

Man labiausiai patiko sakinys, kurį perskaičiau Bayer AG
(https://www.bayer.com/de/strategie/strategie)
Radau: "Tai, kad "Bayer Bayer" yra viena iš didžiausių kompanijų, kuri gali pasiūlyti savo produktus ir paslaugas. Jame kalbama apie keturis strateginius vertės svertus. Jau vien tai yra šauni formuluotė.

Kaip 1. inovacijos, kaip 2. sąnaudų mažinimas, kaip 3. tvarumas (šiais laikais jis visada turi būti įtrauktas) ir 4. tada eina toks teiginys:

Mes kuriame pasaulinį lyderį sveikatos ir mitybos srityje.

darydami, kuriame vertę strategiškai paskirstydami kapitalą ir orientuodamiesi į pelningą augimą.

"Strateginis kapitalo paskirstymas", nemanau, kad kas nors kada nors taip gražiai apibūdino "uždirbti pinigus".

Asmeniškai man tokios strategijos, vizijos ar net įmonių vertybės visada atrodo šiek tiek ribinės, kartais besiribojančios su absurdu.

Pavyzdžiui, jei įmonė prisistato kaip žmogiška ir draugiška darbuotojams, o paskui žmonės atleidžiami dėl veiklos priežasčių, kažkas panašaus atrodo neįtikėtina.

Arba jei įmonė tik išoriniam pasauliui skelbia žmonėms palankias vertybes, o pelno siekį gėdingai palieka antrame plane, ji taip pat tampa nepatikima. Todėl šis "Bayer" pareiškimas yra kažkuo sąžiningas ("strateginis kapitalo paskirstymas").

Kai buvau jaunesnis ir neturėjau jokios atsakomybės čia, bažnyčioje, nieko negalėjau padaryti su bažnyčios strategijomis ir vizijomis.

Mes turime Didįjį pavedimą iš Mato 28, 18-20, todėl kažkaip stengiamės skleisti Evangeliją mieste. Kodėl strategijos ir vizijos? O apie vertybes tuo metu net negalvojau. Mažiau galvojau apie diakoniją. Savo paprasta jaunatviška pasaulėžiūra (veikiau jaunatviška pasaulėžiūra) galvojau sau: daug kas daro diakoniją, bet gana mažai kas skleidžia Evangeliją, taigi mes darome tai, ką daro nedaugelis.

Šiandien nenoriu pernelyg vertinti savo tuometinio mąstymo, galbūt jis nebuvo pakankamai holistiškai apmąstytas, tačiau šiandien man jis neatrodo peršasi klaidingas.

Vis dėlto vertybių randame Biblijoje, ir aš norėčiau kartu su jumis pažvelgti į labai gerai žinomą Biblijos ištrauką. Tačiau prašau šio pamokslo nelaikyti kvietimu paprasčiausiai priimti šias vertybes, o paskatinti gilintis į temą "vertybės mūsų bendruomenei".

Vertybės Kalno pamoksle

Perskaičiau Kalno pamokslo pradžią, Mt 5, 3-12; NL

Kituose vertimuose rašoma: "Palaiminti tie, kurie...", bet man čia suprantamesnis šiuolaikinis vertimas.

Pažvelkime į vertybes, kurios išryškėja iš šio teksto:

Man reikia Dievo

Jei pažvelgtumėte į mūsų bendruomenę iš šalies ir paklaustumėte, kuo Leichlingeno evangelikų laisvosios bažnyčios bendruomenė yra ypatinga? Ar tuomet galime sakyti, kad jai reikia Dievo ir ji tai suvokia?

Liūdna?

Ar turime vaikščioti liūdnais ir rūgščiais veidais, kad patvirtintume įvairias klišes apie Bažnyčią?

Ne, manau, čia norima pasakyti, kad žmogus neužmerkia akių prieš kitų rūpesčius, problemas ir poreikius, bet dalijasi kančia ir liūdi kartu su jais. Čia kalbama apie užuojautą.

Mes dalijamės savo sielvartu, našta, tai būtų didelė vertybė mūsų bendruomenei.

Draugiškas ir nuolankus

Tonas kuria muziką. Jei visuomet sugebate būti draugiški vienas kitam, susidaro ypatinga, patraukli atmosfera. Žinoma, neužtenka vien draugiškumo, draugiškumas turi būti giliai įsišaknijęs santykiuose. Jaučiu, kad esame teisingame kelyje.

Ir kuklumas: šiandien iš jo išvesčiau tokią vertybę.

Kita prieštarauja mano nuomonei, bet gali būti teisinga. Galbūt aš klystu.

Jei internalizuotume šią vertybę, manau, išsiskirtume iš šiandienos pasaulio.

Teisingumas

Manau, kad teisingumas yra sudėtinga tema. Mes dažnai mėgstame reikalauti teisingumo sau. Dėl kitų ne visada taip rūpinamės.

"Jei jis gali tai padaryti, tai ir aš galiu", - girdėjau sakant suaugusiuosius, o gal net ir pats sakiau.

Tikriausiai su žmogiškuoju teisingumu čia nieko nepasieksime.

O kaip dėl Dievo teisingumo? Visi esame kalti prieš Dievą, visi nusidėjėliai, ir per Jėzų Kristų patyrėme Dievo atleidimą. Ir tai yra Dievo teisingumas.

Be abejo, tai yra mūsų gyvenimo ir bažnyčios vertybė: atleidimas. Esame kantrūs vieni kitiems ir pasirengę atleisti.

Žinoma, kai kurie konfliktai yra sudėtingesni ir turime apie juos kalbėtis, tai aišku, bet kaip pagrindinę vertybę "atleidimą" laikau gera.

Gailestingumas

Gailestingumą suprasčiau kaip gyvą supratimą, pagalbą ir paramą.

"Gailestingumą" jau turėjome punkte "Gailestingumas", o šis punktas remiasi juo.

Ne kiekvienas gali pats išspręsti visas savo problemas, dažnai pasiekiame savo galimybių ribas. Todėl turime supratimą dėl savo silpnybių, padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Šiandien tai vyksta pakankamai dažnai. Ir tai yra mūsų bendruomenės vertybė.

Tyra širdis

Kiekvienas vertimas čia rašo "tyra širdis".

Šis punktas man buvo sunkiausias. Kas yra tyra širdis?

Artimiausia, ką galėjau sugalvoti, buvo tai, kas yra tyros širdies priešingybė, t. y. slapti motyvai ir klastingumas.

Ar sugebame susidoroti vieni su kitais susirinkime be paslėptų motyvų (tikiuosi, net ne klastos)?

Žinoma, tai taip pat reikštų, kad kažkaip sprendžiame ir aiškinamės nepatogius klausimus bei nuomonių skirtumus. Galbūt tai galima padaryti draugiškai ir kukliai.

Tuomet suformuluota vertybė būtų tokia: mes bendraujame vieni su kitais be paslėptų motyvų.

Siekti taikos

Gyvename gana susiskaldžiusioje visuomenėje, ypač politiniu ir socialiniu požiūriu. O per Karūną šie susiskaldymai perskrodė ir grupes bei šeimas, kurios kitu atveju jautėsi priklausančios vienai grupei.

Ar mes, kaip krikščionys ar bendruomenė, galime prisidėti prie susiskaldymų įveikimo, prie tikro konfliktų nuraminimo?

Jaučiu, kad taika tarp bendražygių yra svarbi vertybė ir mums, kaip kongregacijai. Ar galime tiesti tiltus ir atkurti santykius?

Būtent šioje vietoje ypač įsisąmoninu pirmąją vertybę iš Kalno pamokslo: man reikia Dievo.

Persekiojimas?

Mūsų misija išlieka ir toliau kalbėti apie Jėzų Kristų, net jei kai kurie mano, kad tai netinka šiuolaikiniam pasauliui.

Žinoma, tai nereiškia, kad reikia ką nors daryti gėdingai, kaip galbūt prieš 40 metų. Kiekviena karta turi atrasti savo būdą, savo kalbą, savo metodus, kaip papasakoti kitiems apie Jėzų Kristų. Pradžioje minėtas Didysis pavedimas iš Mt 28, 18-20 vis dar galioja ir šiandien.

Ir man svarbu, kad ir ateityje žmonės apie Bažnyčią sakytų: "Jie pasakoja apie Jėzų Kristų", nesvarbu, kokia forma.

Kultūra

Dabar kaip pavyzdį apžvelgiau Kalno pamokslą, daugiausia dėmesio skirdamas "vertybėms".

Namuose taip pat palyginau kai kurių bendruomenių, "Treffpunkt Leben Erkrath", Kristaus bažnyčios Ratingene ir Federacijos atgaivinimo programos vertybes. Buvo tikrai įdomu, panašumai, o taip pat ir skirtumai, bet tai būtų peržengę šios dienos ribas. Pažvelkite į tai namuose.

Prieš baigdamas norėčiau pacituoti sakinį iš vadybos pasaulio. Šį sakinį man pasakė Marcas Štoßbergas iš Erkrato.

Kultūra valgo strategiją pusryčiams

Šis sakinys yra iš vadybos teorijos guru Peterio Druckerio.

Kultūra apima bendras mūsų bendruomenės vertybes, normas ir įsitikinimus. Ji lemia, kaip elgiamės vieni su kitais ir lankytojais.

Galiausiai kultūrą galima laikyti vertybėmis, kuriomis vadovaujamės. Jei parengsime vertybes ir tiesiog pakabinsime jas ant sienos, tai nieko gero neduos. Jei jomis gyvensime, tai pakeis mūsų bažnyčios kultūrą ir pritrauks žmones. Gyva krikščionybė visada buvo geriausias liudijimas.

Apibendrinimas

Apibendrinu:

• Pradžioje apžvelgėme vertybes įmonių pasaulyje ir pamatėme, kad tikroji vertybė yra pelnas, kas yra suprantama.
• Tada svarstėme, ar ir kokios vertybės svarbios Bažnyčiai. Šiuo tikslu pažvelgėme į Kalno pamokslo pradžią.
• Žinome, kad mums reikia Dievo.
• Dalijamės savo rūpesčiais ir problemomis (užuojauta).
• Vieni su kitais elgiamės maloniai. O nuolankumas šiais laikais gali reikšti: rimtai svarstau, kad kitas žmogus gali būti teisus, nors jis su manimi nesutinka.
• Norime būti pasirengę atleisti vienas kitam ir taip trokštame ir trokštame Dievo teisingumo.
• Turime supratimą savo silpnybėms ir padedame vieni kitiems.
• Mes elgiamės vienas su kitu be paslėptų motyvų.
• Siekiame taikos, siekiame įveikti susiskaldymus, išspręsti konfliktus ir užmegzti naujus tarpusavio santykius.
• Pasakojame apie Jėzų Kristų.
• Mūsų bendruomenės kultūra apima bendras mūsų bendruomenės vertybes, normas ir įsitikinimus. Kaip norime gyventi kongregacijoje ateityje?