Bažnyčia ateityje, Bažnyčios ateitis

Ateitis asmeniškai? "Prognozuoti sunku, ypač kai tai susiję su ateitimi!"

Miesto šventės tarnyba ,, , Leichlingenas, SBV scena, Brückerfeldas

automatiškai išversta

Įvadas

Šiandien kalbame apie ateitį.

Tema "ateitis" labai vilioja kalbėtojus, nes galima spalvingai įsivaizduoti, kas bus, galima spėlioti, suktis, o jei tai gerai pavyksta, auditorija taip pat bus labai sužavėta ir galbūt net plos.

Tačiau kalbėtojas tik labai retai rizikuoja, kad tai, ką jis sako, teks vertinti pagal būsimą tikrovę. Kol ateitis ateis, visi jau bus pamiršę, kas buvo pasakyta.

Šiandien vengsiu prognozių, ypač susijusių su ateitimi.

Vis dėlto šių pamaldų tema pasirinkome "Bažnyčia ateityje, Bažnyčios ateitis".

Kai kurie žmonės klausia, kas bus su bažnyčiomis. Bažnyčių, bent jau didžiųjų bažnyčių, atsistatydinimo atvejų skaičius išlieka didelis ir iš dalies jį skatina neišspręsti skandalai ir nuslėpti nusikaltimai, pavyzdžiui, atskirų kunigų vykdomas vaikų išnaudojimas.

Nagrinėdamas šią temą gana greitai supranti, kad apie ateitį gali kalbėti blogai tik tada, jei užblokuoji praeitį ir nesusitaikai su ja.

Yra toks bjaurus žodis "Nestbeschmutzer", kuris iš tikrųjų yra neteisingas. "Lizdo teršėjas" - tai ne tas, kuris savo blogais darbais suteršia lizdą, o tas, kuris į tą purvą atkreipia dėmesį. Taigi iš tikrųjų tai neteisingas, blogas žodis.

Tačiau, kad būtų teisinga, reikia aiškiai pasakyti, jog yra skirtingų bažnyčių ir bendruomenių, kurios turi skirtingas tradicijas ir taip pat skirtingą praeitį. Ir kiekviena bažnyčia, taip pat ir kiekviena atskira bendruomenė, žinoma, turi susidurti su savo praeitimi ir, jei spintoje yra skeletų, juos pripažinti ir su jais susitaikyti.

Tačiau nemažai žmonių mūsų šalyje atmeta bažnyčią apskritai ir džiaugiasi bendru narių skaičiaus mažėjimu didžiosiose bažnyčiose.

Prasmės klausimas

Taigi ar krikščionių bažnyčia ateityje išnyks?

Nemanau, kad taip, bet tai būtų prognozė dėl ateities, o šiandien norėjau to išvengti.

Mano nuomone, Bažnyčia turi ateitį, jei ji taip pat turi prasmę ateityje.

Galbūt esate girdėję apie Vitenbergo miesto bažnyčią, kurioje jau 700 metų kabo labai įžeidžianti antisemitinė invecija. Vyko diskusija, ką su ja reikėtų daryti, ir teismas nusprendė, kad šis antisemitinis paveikslas gali likti kaboti, o šalia jo esanti lentelė paaiškina aplinkybes.

Klausiu savęs, kam skirtas šis bažnyčios pastatas? Jei tai tam tikras muziejus, lankytina vieta, tuomet būtų prasminga palikti šį gėdingą paveikslą su paaiškinimais, nes, manau, reikia pripažinti savo istoriją.

Jei bažnyčios pastatas skirtas tarnauti Bažnyčiai kaip gerosios naujienos skelbimo įrankis, tuomet paveikslą iš tiesų reikėtų nuimti. Tuomet jo vieta turėtų būti muziejuje, kur praeitis būtų dokumentuojama ir iš naujo įvertinama.

Kokia bažnyčios pastato paskirtis? Kokia yra bažnyčios paskirtis?

Pradėkite

Kaip visa tai prasidėjo? Biblijoje, Apaštalų darbų 2 skyriuje, aprašyta, kad bažnyčia prasidėjo Jeruzalėje. Ten įvyko Sekminių stebuklas. Su Jėzumi keliavusiems žmonėms staiga buvo suteikta galimybė kalbėti kitomis kalbomis. Tai ne tik šiandien žmonėms skamba keistai, net ir tais laikais nemažai žmonių manė, kad apaštalai turbūt buvo girti.

Tada apaštalas Petras pasakė kalbą apie Jėzų Kristų, ir klausytojai buvo tikrai paveikti, o paskui paklausė, ką jiems dabar daryti.

Į tai Petras atsakė (Apd 2, 38. 39; NEÜ):

38 "Pasikeiskite savo požiūrį, - atsakė Petras, - ir pasikrikštykite vardan Jėzaus Kristaus (Mesijo), kad būtų atleistos jūsų nuodėmės! Tada gausite Šventąją Dvasią kaip 'Dievo' dovaną. 39 Juk šis pažadas skirtas jums ir jūsų vaikams bei visiems, kurie dabar yra toli. Jis skirtas visiems, kuriuos Viešpats, mūsų Dievas, dar tik pašauks".

Jis prasideda vienu asmeniškai: "Pakeiskite savo požiūrį", tai galima išversti ir kaip "Atsiverskite". Toliau kalbama apie nuodėmių atleidimą, susijusį su krikšto ženklu, ir Šventosios Dvasios dovaną.

Ir galiausiai pabrėžiama, kad Dievas pašaukia žmones.

Taigi atrodo, kad bažnyčia neveikia taip, jog kas nors pagalvoja: "Noriu įsitraukti, tad prisijungsiu prie bažnyčios".

Ji prasideda nuo požiūrio pasikeitimo, savotiškos atgailos, nuo suvokimo, kad jums reikia Dievo atleidimo.

Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus, vertingas žmogus, pozityvus vienkartinis kūrinys, ir tai turiu omenyje, esu tuo tikrai įsitikinęs.

Tačiau neapgaudinėkime savęs: Pakankamai dažnai tai neatsispindi mūsų mintyse, žodžiuose ir veiksmuose. Mūsų veiksmai ir žodžiai kartkartėmis netyčia ar net tyčia skaudina kitus, dažnai turime blogų minčių ir pan. Deja, tai giliai žmogiška.

O Bažnyčią sudaro žmonės, kurie nori suvokti savo klaidas bei nuodėmes ir žengti pokyčių keliu. Ir Dievas eina kartu, Dievas žada atleidimą Jėzuje Kristuje, lydėjimą ir stiprybę.

Be to, Dievas kažkokiu būdu, gana individualiai, kviečia žmones taip pat žengti šiuo keliu.

Kelyje

Kuo ypatinga ši kelionė, į kurią išsiruošė nemažai krikščionių, tarp jų ir aš? Šalutinis faktas yra tas, kad ankstyvaisiais laikais krikščionių tikėjimas dažnai buvo vadinamas "kelione". Žmogus yra kelyje su Dievu.

Susiduri su problemomis, mažesnėmis ir didesnėmis, kartais bijai, pakankamai dažnai jautiesi prislėgtas, tačiau beveik niekada neprarandi vilties ir pakankamai dažnai gyvenimas būna tikrai gražus.

Bet aš nesu vienas, tada suprantu, kad Jėzus eina su manimi. Galiu išlieti Jam savo širdį, iš tiesų randu atsakymus Biblijoje. Ir kai iš tiesų būna gera, dėkoju Dievui už tai.

Galbūt kai kurioms ausims tai skamba keistai, bet aš taip išgyvenu su pakilimais ir nuosmukiais jau daugiau nei 40 metų.

Tai ne savęs optimizavimas, tai atvirumas, įsiklausymas, taip pat klaidų pripažinimas ir Dievo bei žmogaus prašymas atleidimo, o jei reikia, ir atleidimo.

Tačiau problema, kai krikščionis nuo pat pradžių praranda šį požiūrį, šį suvokimą, kad su Dievo pagalba reikia keistis. Tuomet krikščionis, jei jis mano, kad yra tikrai geras, gali mutuoti į savanaudį pijoką. Tačiau net ir iš tokio nusiteikimo galima vėl pasukti atgal.

Esame kelyje tarp baimės ir vilties, tačiau viltis Jėzuje Kristuje mus veda į priekį. Mes visada mokomės, niekada neturime būti tobuli ir visada suvokiame, kad Dievas yra su mumis.

Bažnyčios ateitis?

O kaip tai susiję su Bažnyčios ateitimi?

Manau, kad Bažnyčia turi ateitį tik tuo atveju, jei joje gyvenantys žmonės nepraras šios pradžios, šio požiūrio pradėti nuo Dievo.

Jei Bažnyčia bus tik asociacija, galbūt pelno nesiekianti asociacija, kuri daro įvairius, galbūt ir gerus dalykus, manau, kad kada nors ji išnyks. Tuomet bažnyčios taps muziejais, o žmonės, kurie norės įsitraukti į veiklą, eis į organizacijas, kurios dirba būtent tuo tikslu, kurio jie nori.

Bet kai žmonės pradės nuo Dievo, supras, kad jiems reikia pokyčių ir atleidimo, ir leisis į kelią su Jėzumi, tada bažnyčia turės ateitį.

Šis kelias taip pat pakeis žmogų, o šis pasikeitimas, žinoma, gali paskatinti tolesnį įsipareigojimą, kai dalykai taps jums svarbūs.

Savo bendruomenėje šiuo metu daug galvojame apie tai, kaip bažnyčia ar bendruomenė turėtų atrodyti ateityje. Kas yra šiuolaikiška, o kas ne, koks garbinimo stilius turi prasmę ir t. t. Visa tai yra svarbios mintys. Ir toli gražu nesame vieninteliai. Daugelis krikščioniškų bažnyčių ir bendruomenių šiuo metu sprendžia tokius klausimus.

Bet jei pagrindas, pradžia, nėra teisinga, kam tada turėti bažnyčią? Kažkodėl trūksta ypatingos bažnyčios prasmės, ir kas tada iš jos bus?

Pakeiskite savo požiūrį ir pasikrikštykite vardan Jėzaus Kristaus (Mesijo), kad būtų atleistos jūsų nuodėmės! Tada gausite Šventąją Dvasią kaip Dievo dovaną.